- nedėgulis
- nedė́gulis sm. (1) Erž, Čk, Rmš, Šln, Pš, Smal, Klt, nedėgulỹs (3a) žr. nuodėgulis: Sudurstyk pečiuj nedėgulius, kad ugnis neišgestų Lkš. Po pečiu atliko vienas nedė́gulis Pc. Smilkstančius nedė́gulius iš pečiaus nešk laukana J. Po karui vietoj triobų tik krūvą nedėgulių radau Mrj. Su nedė́guliu pamaišyk jovalą, ir nebkosės [paršiukas] (priet.) Krš. Musėt, nedėgulỹs kur likęs, kad pilna grinčia dūmų Plm. Dabok, nedėgulỹs išgriuvo iš pečio Pls. Reik su nedė́guliu išpaišint šniūrą Rs. ^ Nudžiūvęs sprandas buvo, o pats pajuodęs kai nedė́gulis Šmk.
◊ pẽklos nedė́gulis kiršintojas, liežuvininkas: Kad jis toks pẽklos nedė́gulis, geriau jį iš savo tarpo prašalinkim Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.